Pastarosiomis dienomis spauda mirga straipsniais apie vienus gyv?n? globos namus. Nieko sensacinga, nieko nepaprasta – tik vizija neatitiko rezultato. Žad?ti globos namai virto gyv?n? utilizavimo vieta. Visuomen? dar nesubrendo gailestingumui, o gydytoj? aiskaud? lik? vienetai – altruizmas nebemadingas. Tik veterinaras Vladas Pupienis lyg paskutinis mohikanas mena kitokius laikus.

Dabar ir Tada

Turb?t ne kart? teko susidurti su benamiais gyv?nais: gal pasigail?j? alkanos kat?s, numetame jai k?sn?, likusi nuo piet? stalo, o gal spiriame prab?gan?iam kiemsargiui ? pasturgal?, kad nesipainiot? po kojomis. Ši? nebyli? žmoni? negailestingumo ?rodym? yra kiekviename kieme, ir j? skai?ius tendencingai did?ja. Ironiška, kad milžiniškos l?šos skiriamos ne šios problemos atsiradimo priežas?iai spr?sti (skatinti visuomen?s savimon?), o jos rezultatui – beglobiams gyv?nams naikinti. Taip atsiranda straipsniai apie apkandžiotus vaikus, pasiutlig?s židinius ir dvesian?ius gyv?nus po langais.

Paprašytas pakomentuoti susidariusi? situacij? veterinaras V. Pupienis prisimin? savo veikl? prieš dešimt met?: „Tada dirbau pirmininku gyv?n? globos draugijoje. Mes su psichologu A. Bagdonu,  profesoriumi K. V. Trainiu, E. Lekevi?iumi sudar?me gyv?n? globos ir apsaugos ?statym?. Šiek tiek paramos sulauk?me iš Seimo, ta?iau atsirado ir toki?, kurie mus kritikavo“. V. Pupienis tada planavo Šiaur?s miestelyje ?rengti tvenkinius paliegusioms gulb?ms, pagal architekto sudaryt? projekt? pastatyti atskiras patalpas beglob?ms kat?ms ir šunims. Tikrai ne tokias, už kurias dabar Vilniuje sumok?ta nemažai pinig?. Planai buvo graž?s, ta?iau „dabartin? situacija yra pasikeitusi: iš ši? globos nam? pa?m? gyv?n?lius, žmon?s ateina pas mane, kad juos pagydy?iau“.

Pasirodo, kad norint efektyviai dirbti, nereikia gauti paramos iš Europos s?jungos ar laukti kieno nors palikimo: „Ten dirbusi Z. Kastauskien? dirbo labai efektyviai ir ?domiai. Ji nor?jo (dar nebuvo mikroschem?) surašyti raštu ir ?vesti ? kompiuterius, kas ir kiek gyv?n? laiko. Tada žetonai gal nebuvo tokie efektyv?s, bet tai buvo žvilgsnis ? priek?“.

Ženklinimas ir kiti valkataujan?i? gyv?n? mažinimo ypatumai

Dabar šis procesas atliekamas organizuo?iau: Vilniaus registravimo centras ir ?vairios veterinarijos klinikos daro mikroschemas tiems, kurie nori išsivežti augintin? ? užsien?. Principas paprastas: mikroschema ?dedama  po oda tam tikroje vietoje, kur perbraukus skaitytuvu parodoma skai?i? kombinacija, nurodanti šeimininko kod?. „ Gyv?n? registravimo centre ši paslauga atliekama nemokamai, o pas mus ji kainuoja (su pirmine apži?ra, dokument? sutvarkymu) 80 lit?“, – sako V. Pupienis.

Paklaustas, ar tokia praktika nepad?t? kovoti su valkataujan?iais gyv?nais („nuskenavus“ paaišk?t? gyv?no savininkas), gydytojas pritar? tokiai min?iai: „Tai b?t? labai puiku. Jei tik pilie?iai sutikt? gyv?nus registruoti. Deja, m?s? vis? mentalitetas ne toks jau išugdytas šiuo klausimu: pirma – tam reikia pinig?, antra – reikia rasti laiko gyv?nui atvežti“. Deja, priva?i? nam? valdose dažniausiai tuo niekas neužsiima, tod?l šunys ir toliau lakstys palaidi. „D?l to plinta pasiutlig?“, – sako veterinaras.

Neaišku, kas geriau: investuoti l?šas ? gyv?n? žym?jim? ar ? j? užmigdym?? „ Jei b?t? kontrol? – b?t? idealu. Kartu b?t? suteikta pagalba ekologinei policijai ar apylink?s inspektoriui, nes pastarasis gal?t? nustatyti valkataujan?io gyv?no šeimininko tapatyb?“.

Pasak V. Pupienio, gyventojams tr?ksta informacijos, o ir gav? jos jie neskuba aukoti savo laiko: „Juk gyv?n? registravimo centras ženklina nemokamai, tod?l galimyb? yra. Tr?ksta tik noro“.

Šunys irgi verkia

„Iš mirštan?io šuns aki? krinta ne ašaros, o žvaigžd?s…“ (S. Jeseninas) Paprašytas prisiminti kok? nors atvej?, kai b?t? labai gail?j?sis kokio gyv?no, veterinaras atsak?, kad jam gaila vis? gyv?n?, tod?l jis niekada neatlieka eutanazijos. „Mano kolegos nelabai mane suprast?, nes aš negaliu sav?s priversti tai padaryti, ta?iau atmintyje labai ?strigo vienas nutikimas dar iš mano darbo gyv?n? globos namuose laik?: ? elektros k?d? sunaikinti buvo atvestas dogas, kuris apsiverk?. Ašaros byr?jo taip, kaip b?na verkiant. Galb?t daugelis pamanys, kad gydytojas ne taip kažk? pamat?, ta?iau toki? atvej? b?na“.

V .Pupieniui atveža visoki? gyv?n?: sulaužytais kaulais, supl?šyt?, „ta?iau geriausia tada, kai matai, kad gal?si jam pad?ti. Geriausias užmokestis tada, kai gauni teigiam? rezultat?“. Paklaustas, k? daro, kai pagelb?ti jau ne?manoma, gydytojas atsak?, kad tada prireikia kolegos pagalbos – eutanazijai.

Zooparduotuv?s ar rafinuoti kal?jimai

Ne kart? tenka apsilankyti ?vairiose zooparduotuv?se, tod?l puikiai žinau ten esan?i? gyv?n? laikymo s?lygas: sugr?sti po kelis ? stiklinius akvariumus, kasdien po spiginan?iomis lempomis ir varstomi smalsuoli? žvilgsni?. Beveik realyb?s šou, tik prizas – laisv?. Pasak V. Pupienio, ten esan?i? gyv?n? b?kl? tur?t? ?vertinti Valstybin? maisto ir veterinarijos tarnyba: „Kaip pašalietis dažnai matau, kad už stiklo gyvenantys gyv?nai gyvena gražiai, švariai, ta?iau jau?ia didel? psichologin? diskomfort?. Tuose narveliuose laikomi gyv?nai patiria didel? stres?, mat nuolatinis žmoni? d?mesys vargina“.

Kokia tikimyb?, kad iš gailes?io ar akimirkos susižav?jimo nupirkti gyv?nai po kažkiek laiko neatsiduria gatv?je? Juk kol kas pas mus atsakomyb? už savo augintin? nejau?iama.

Šuo – draugas ar priešas?

Spaudoje vis pasirodo straipsni? apie šuns sudraskytus vaikus ar apkandžiotus suaugusiuosius. Gaila, kad nutylima, kaip benamiai gyv?nai kariami, šaudomi ar skandinami. O kur dar vaik? nukankinti augintiniai? Veisl? nenusako šuns agresijos lygio, nebent išimtinai keliais atvejais, kai genuose ?rašytas agresyvumas: „ Aš neišskir?iau veislinio šuns ir kiemsargio – abu gali pridaryti vienod? b?d?. Viskas priklauso nuo aukl?jimo. Mano klientas tur?jo pitbul?, kur? aš skiepydavau. Jam b?davo duota komanda „stov?t“, tad kol darydavau injekcij?, jis ramiai stov?davo. Matyt, jis buvo aukl?tas tinkamai, ir jo genetinis palikimas yra tvirtas ir geras. Yra pilie?i?, kurie augina šunis pyk?iui ir agresijai – jau aukl?jimas netinkamas“, – sako V. Pupienis.

Apie gyv?n? „sužmoginim?“ jis taip pat turi savo nuomon?: drabuž?li?, aksesuar? pirkimas – teigiamas dalykas. Kažkada lazda buvo perlenkta ? kit? pus?, kai gyv?nus buvo bandoma supaprastinti, paversti stabaru, ta?iau buvo ?rodyta, kad jie turi atmint?, keršto jausm? ir tam tikro lygio emocijas.

Paklaustas apie antsnuki? svarb?, veterinaras patikino, kad jie b?tini pagal šun? vedžiojimo taisykles, ta?iau žiem? kenkia gyv?no nosims, mat gali prišalti. Pasak jo, palaidi šunys beveik niekada nepuola, nes jie neturi ko ginti – agresyv?s tampa tik vedami už pavad?lio, nes jau?ia atsakomyb? už savo šeiminink?.

Numarinti negalima pasigail?ti

Kur d?sime kablel?? Tai galime atsakyti kiekvienas sau, kol nesulaukiame tvirto, išsamaus atsakymo iš t?, kuriems j? duoti priklauso. Kol kas renkam?s „ne mano daržas – ne mano pupos“ taktik?. Kol neatsirado lietuvišk? brigit? bardo, tenka pasitenkinti savadarb?mis duj? kameromis ar tvenkini? akivarais.

Straipsnis parašytas Alfa.lt